tamsybė

tamsybė
tamsýbė sf. (1) J, Š, , tamsỹbė (2) K, Rtr, NdŽ, , Vlkš, tamsybė̃ (3a), támsybė (1); SD114, SD29, B, H, H175, R, , I, N, LsB592, M, L žr. tamsa: 1. Ir vadino šviesybę diena, o tamsybę nakti BB1Moz1,5.Trkn, Vkš Nepermatomas tamsybes apšviesdavo tik žaibai Pt. Regėjo, kaip tamsybė gaišt pradėjo RD196. Ant žiemos smarkums su šalčiais vėl pasibaidė, ir ilgų nakčių tamsýbės jau nusitrumpin K.Donel. Tamsybė šviesai priešijos RD196. Jei eisi, tekėsi už manęs, tai aš tave parvesu namon, o kad ne, tai prapulsi nakties tamsybėse BsPIV63(Brt). Ten ją (mergaitę) naktis su lietu ir didele tamsýbe užklupo BM266(Rd). Tokia tamsýbė – nieko nesiregi Str. Tamsýbė nakties – kaip reiks pareit Dbk. Tokia tamsýbė kieme, nieko nesimato – nors ant akį durk Skrb. Dabar vidunaktis, tamsýbė neišpasakyta BM212(Pg). Reik sukti į nakvynę, nu kur: tamsýbė, kur jau, kur aš benuvažiuosu Kl. Suvis naktis apglobė su savo tamsybe mišką TS1903,11b. Saulė pavirs ing támsybes, o mėnuo ing kraują DP14. 2. Tamsỹbė šviesos priešbylis (priešybė) KI499. Tamsýbė šiandiej, labai tamsu Ker. Langus atsitrauk – matai gi, kokia tamsýbė! Mžš. Žiemių langas, tokia tamsýbė Bsg. Mes tei nusibaigsim besipušinėdami tamsýbė[je] (be elektros) [p]Erž. Jeigut elektros neįsivedam – ir sėdėk tamsýbė[je] Lkv. | prk.: Kristus mus išgelbėjo nuog darbų tamsybės BPI426. Kaip pikta yra gyvent tamsybėse nemokslų ir nuodžių DP510. O šešėlis mirties, o tirščiausios tamsýbės DP626. Todėlei tur jūsų regėjimas nakčia ir jūsų pranešimas tamsybe (nelaimėmis) pastoti BBMik3,6. 3. Kurmis yra tamsybių gyventojas, jam nemaloni dienos šviesa Blv. Mañ nugramzdeno pagriebę, instūmė tamsýbėn Adm. Įgrūda [triukšmadarius] į tamsýbes ir įkreta į kailį gerai Krš. Lenda tamsýbėn Nmč. Su ugnimi sau tamsybę apšvietam S.Dauk. O Mozešius ėjo artynui tamsybėna, kurioje Dievas buvo BB2Moz20,21. Maižešius priėjo tamsybėsp, kame buvo Dievas Ch2Moz20,21. Suriškiat kojas ir rankas ir įmeskiat jį ing tamsybes vidučiausias VlnE120. Jis mane tamsybėna paguldė kaip numirėlius žemėje BBRd3,6. ^ Sėdi mergelė tamsybėj, siuva be adatos ir be siūlo (bitė) LTR(An).prk.: Tamsýbių ieško, idant jų piktybės neišeitų šviesybėn DP244. Slepiasi nuo šviesybės, bėga nuo jos, tamsybėn lenda SE130. 4. NdŽ, Ak, kokios tamsýbės jau apjekino svietą! K.Donel. Vis iš godumo, iš svieto tamsybės tie vaidai P.Cvir. Bemokslingystė esanti tamsybė Blv. Baisi žmonių tamsýbė, aš tę neisiu Sdk. Tamsýbė krašto, nešvari žmonys, visi apgirtę Krš. Žmonės tamsỹbėje tūno 282. Vėlei šneka aple kaimo tamsýbę: a ka nevogė i kuliganų nebuvo?! Krš. Rašė Jucevičius tame bjauriausios tamsybės laike LTI88. Vieto[je] išmokymo ko gero į gilesnę dar tamsybę žmonales pastūmėjo M.Valanč. Labai būdingas P.Cvirkos „Filosofijos vaisių“ apsakymo herojus, tamsybių apaštalas docentas Kermašonis A.Vencl. 5. Balkanų pusiasalio laikas… yra neperregimų tamsybių apsiauptas LTIII15(Bs). Žodžiais savo apšvietė jis tamsybes proto brš. 6. žr. tamsa 7: Kursai nenorėtų to mokslo žinoti ir mokėti, tasai amžinosu tamsybėsu tur būti 9. Galybė ant manęs duota kunigaikščiui tamsybių̃, tai est šatonui DP156. Mus teikės pavadint ižg tamsýbių pahoniškų stebuklingiausiop savop šviesumop DP430. Išvesk mane ižgi tamsybės, kad galėčia tau duoti garbes PK100. Tamsybėsa vaikščiot yra gulėt nuodžiose DP510. Tas tavo prieštarnykas nesnaudžia, bet… rūpinas, idant tave galėtų sugaut kaip prieštarnyką savo o turėt tave amžinu kaliniu anose sodybose savo ir tamsybėsa savo MP89-90. Žmones to pasaulio daugesn myli tamsybes, o neg šviesybę DP244. Nieko nėr mielesnio žmogui kaip šviesybė o nieko bjauresnio nei piktesnio kaip tamsýbės DP244. Nuodžios ant dūšios užveda tamsybès DP510. Dabokis tada to, kad šviesa, kurij yra tavimp, nebūtų tamsybe Ch1Luk11,35. Tamsybėmis aptemusį turėdami protą GNPvE4,18. Naktis prašoko, o diena prisiartino. O teip atmeskime šalin darbus támsybių DP5. Atlankė vienok mus kaip saulė užtekėdamas iž aukšto, idant apšviestų sėdintiemus tamsybėsa ir urnoj smerties SPII243.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • tamsybė — tamsýbė dkt. Naktiẽs tamsýbė …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • tamsenybė — sf. (1) DŽ, OGLII233, tamsenỹbė (2) KŽ 1. Ėr žr. tamsybė 1: Tamsenỹbė nakties! NdŽ. Naktį – nors pirštu durk į akį – tokia tamsenybė! Žem. 2. žr. tamsybė 3: ^ Sėdi panos tamsenybėj, siuva be siūlų, be adatų (bitės avilyje) Pn. 3. žr …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • šviesybė — sf. (1) Š, DŽ, šviesỹbė (2) K, Rtr, Žvr, Vv, Lkč, Skr, šviẽsybė (1) DP45 pršn. tamsybė; žr. šviesa: 1. N Džiaugiasi nabagas pamatęs šviesỹbę (praregėjęs) Brt. Tuo čėsu nebus šviesybės, bet šaltis ir šalna BBZak14,6. Kaip tamsybę nuog šviesybės …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atvaryti — 1 atvaryti K, Š, Rtr, DŽ, KŽ 1. tr. Q13,15, R, MŽ, D.Pošk, N, M, LL194, L, RtŽ, Ker, LTR(Pls) varant, genant priversti ateiti ar atbėgti (ppr. artyn): Atvaryk man anus jaučius J. Arklį atvarìs ir paliks Dgp. Ateina an sa[vo] vietos, stojasi… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • tamsynė — tamsỹnė sf. (2) KŽ 1. žr. tamsybė 1: Kur tu pareisi šitokioj tamsỹnėj! Prng. Nieko nesimato tokioj tamsỹnėj Ds. 2. žr. tamsybė 3: Pasitrauk arčiau, kurgi verpi tamsỹnėj! Ds. Štai ta bedievė, vyža tamsynės (apie pelėdą) A1883,202. 3. pragaras …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aklumas — aklùmas sm. (2) Š, ãklumas (1) 1. → aklas 1: Aklumas – didelė nelaimė rš. Suardžius abiejų pusių regėjimo zonas, gyvuliai ir žmonės įgyja žievinį aklumą V.Laš. 2. neprimatymas, nepastabumas: Ka tavo ir aklùmas – po akių stovi, o nematai Gs. 3 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aklybė — sf. (1) 1. J, PP38 neturėjimas regėjimo, aklumas: Kai paskutinė švieselė [akims] užgeso, dabar vien aklybė Grž. Ir vyrai užu durų namų tapo ištikti aklybe BB1Moz19,11. 2. prk. tamsybė, nemokytumas: Jisai pradėjo tiems seniams sakyti ilgą pamokslą …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apdengti — 1 apdeñgti, ia (àpdengia), àpdengė tr. 1. R, K uždėti ant ko, užkloti kuo apsaugai: Apdengiu, ažutiesiu, ažuvožiu SD164. Apdengiau arklius šiltai, nesušals Vvr. Kai apìdengta [puodas], gal išvirs Vdn. Viralas taukšo neapdengtas J. | refl. tr …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apjakinti — 1 apjãkinti caus. apjakti: 1. Mž452, DP165, SD232, Š, M Tamsybė jo akis apjakina prš. A jūs ... teipo este ... apjakinti, kaip jo nepažįstat BPI46. Jų akys buvo apjakintos Ns1857,3. 2. Mž136, BPII426, DP510, Skr Tie rubliai apjakino seną galvą… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apjakybė — sf. (1) apakimas, tamsybė: Kas tatai apjakybė žmogaus, kad nebatskira balto nu juodo Šts …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”